Dubingiai
Dubingių (Asvejos) ežero Pilies sala laikoma piliakalniu ar piliaviete (5631). Dabar tai pusiasalis, nes sekliausia ežero dalis į R nuo salos greičiausiai jau XIX a. buvo užpilta. Sala ovali, pailga ŠV–PR kryptimi, 735x425 m dydžio (22 ha), stačiais 30–38 m aukščio šlaitais, nelygiu iki 8 m viduryje iškilusiu daugiausia dirvonuojančiu viršumi. Dauguma salos paviršiuje matomų dirbtinių reljefo formų yra susiję su dvarvietės gyvavimo laikotarpiu ar dar vėlesniais laikais ir nėra gynybinio pobūdžio, tad čia neapibūdinamos. Toliau aprašomos tik gynybinės ar jomis galėjusios būti struktūros.
Salos ŠV krašte yra gerai matomas bastionas. Jo ašis orientuota V kryptimi. Išlikęs P kurtinos 58 m ilgio, 4 m aukščio, 12 m pločio pylimas ir kurtinos kaklelis, 78 m ilgio bastiono P kraštinė ir 32 m ilgio Š kraštinė (smaigalys N55°03'39.9", E25°26'27.7"). Išorinis bastiono pylimų šlaitas pereina į natūralų salos šlaitą, jis statintas 12 m aukštyje. Jo papėdėje, 15 m žemiau viršaus iškastas 1 m gylio, 4 m pločio griovys, už kurio supiltas 1 m aukščio, 6 m pločio, 100 m ilgio pylimas, kiek lenktas iš išorės ir nesmarkiai kylantis bastiono smaigalio link. Pylimo viršuje 2003 m. buvo iškasti 6 šurfai (33–38), po 10–40 cm pilkos žemės sluoksniu aptiktas molis.
Salos Š–ŠR kraštuose yra iki 1 m aukščio pakilimas – greičiausiai gynybinio pastato vieta. Salos šlaitai vietomis iki 5 m žemiau viršaus statinti. R pusėje yra senojo įvažiavimo į salą vieta – 46 m ilgio, iki 5 m gylio iškasa, 26 m pločio viršuje ir 6 m pločio dugne (N55°03'32.8", E25°26'48.1"), kylanti į V. R šlaite statmenai jam eina 0,5 m aukščio, 4 m pločio pylimas bei į P nuo jo iškastas 0,3 m gylio, 3 m pločio griovys. Į P nuo įvažiavimo 65 m ilgyje matomos 3 terasos. 3 m žemiau salos viršaus yra 3 m pločio terasa I. 3 m žemiau jos yra 6 m pločio terasa II, į šlaito pusę kylanti per 1 m. 2 m žemiau jos yra 80 m ilgio, 4 m pločio terasa III. P šlaite 8 m žemiau statinto šlaito yra 8 m pločio terasa nukastu V šonu.
Dubingių Pilies salą tyrinėti 1939 m. pradėjo Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus Kaune darbuotojai Vytautas Kazimieras Jonynas (1907–1997) ir B. Lukoševičius, kasinėję bažnyčios vietą. Įvairias salos vietas tyrinėjo Albinas Kuncevičius 2003–2011 m. (daugiausia bažnyčios ir rūmų vietos) ir 2013–2014 m., Rimvydas Laužikas – 2018–2019 m. (gyvenvietės vieta). Pagal archeologinius ir istorinius duomenis, čia 1506–1661 m. buvo Radvilų giminės dvarvietė ar net bandyta kurti miestelį. Dubingių dvaras pirmą kartą paminėtas 1420 m. Bažnyčios ir rūmų vietos 2009–2012 m. muziejifikuotos, teritorijoje įrengti pažintiniai takai ir laiptai. Šlaitai apaugę lapuočiais medžiais.
Dubingiai vertinami kaip rezidencinio pobūdžio mūrinis dvaras ir „niekada nebuvo naudojamas kariniams poreikiams tenkinti“ (Karvelis D., Ragauskienė R. Iš Radvilų giminės istorijos. Vilnius, 2009, p. 116). Galimi du įtvirtinimų rengimo laikotarpiai: prieš 1625 m. jaučiant švedų pavojų iš šiaurės ir prieš 1655 m. laukiant maskvėnų puolimo iš pietų. 1623 m. inventoriuje minima 20 geležinių karučių (Ten pat, p. 104). Jie dažnai naudoti statant gynybinius įtvirtinimus, tačiau galėjo būti naudojami ir kitiems žemės kasimo darbams, pvz., kasant tvenkinius. 1651 m. inventoriuje jokie gynybiniai įrenginiai neminimi, tik dvaro pastatai (Ten pat, p. 120). 1655 m. vasarą maskvėnai sudegino Dubingių dvarą su visais pastatais (Ten pat, p. 124). Vėliau Dubingiai taip ir nepasiekė savo buvusios didybės, tad įtvirtinimų rengimą reikėtų datuoti būtent šiuo laikotarpiu.
Dubingių įtvirtinimai datuojami XVII a. I puse. Jie tik pradėti rengti.
Įtvirtinimas Pilies saloje identifikuotas 2006 m. balandžio 1 d.
Pasiekiamas iš Vilniaus–Utenos plento (A14) pasukus Giedraičių–Dubingių plentu (2805) į Dubingius (yra į kairę (Š), neprivažiavus Dubingių, tik pervažiavus tiltą per Dubingių (Asvejos) ežerą, įtvirtinimas yra kitame (V) salos gale).
Lit.: LAA, p. 55 Nr. 161; Daugudis V., Lukšaitė I. Dubingių piliavietė, Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva. Vilnius, 1996, t. I, p. 184–185; Kuncevičius A., Laužikas R. Dubingių piliavietė, ATL 2003 metais. Vilnius, 2005, p. 151–153; Kuncevičius A., Laužikas R. Dubingių bažnyčia piliavietėje, ATL 2004 metais. Vilnius, 2006, p. 179–183; Kuncevičius A., Laužikas R., Strižka G. Radvilų rūmų tyrinėjimai Dubingių piliavietėje, ATL 2005 metais. Vilnius, 2006, p. 146–150; Kuncevičius A., Strižka G. Dubingių piliavietės bažnyčios tyrinėjimai, ATL 2006 metais. Vilnius, 2007, p. 248–251; Laužikas R., Stankevičiūtė D., Kuncevičius A., Zilinskas R. Dubingių piliavietės bažnyčia, ATL 2007 metais. Vilnius, 2008, p. 300–303; Kuncevičius A., Laužikas R., Stankevičiūtė D., Šmigelskas R. Radvilų rūmai ir jų plinka Dubingių piliavietėje, ATL 2008 metais. Vilnius, 2009, p. 190–194; Kuncevičius A., Laužikas R., Stankevičiūtė D,, Šmigelskas R. Radvilų rūmai Dubingių piliavietėje, ATL 2009 metais. Vilnius, 2010, p. 156–162; Kuncevičius A., Laužikas R., Šmigelskas R. Dubingių piliavietė ir Radvilų rūmai, ATL 2010 metais. Vilnius, 2011, p. 180–184; Laužikas R., Kuncevičius A., Šmigelskas R. Dubingių mikroregiono tyrimai, ATL 2011 metais. Vilnius, 2012, p. 318–321; Kuncevičius A., Augustinavičius R., Laužikas R., Šmigelskas R. Senosios gyvenvietės paieškos Dubingių piliavietėje, ATL 2013 metais. Vilnius, 2014, p. 198–200; Kuncevičius A., Augustinavičius R., Laužikas R., Šmigelskas R. Dubingių piliavietės tyrimai, ATL 2014 metais. Vilnius, 2015, p. 198–200; Radvilų tėvonija Dubingiuose. Vilnius, 2009; Radvilų rūmai Dubingiuose. Vilnius, 2011; Dubingių mikroregionas ir Lietuvos valstybės ištakos. Vilnius, 2015; LPA, 2017, t. IV, p. 200, Nr. 30.
.jpg)
.jpg){kind=link}
