Papilys
Įtvirtinimą (saugomas kaip įtvirtinta dvarvietė – 1917) sudaro lygioje vietoje įrengta ovali 47x34 m dydžio aikštelė, pailga Š–P kryptimi, 19 m pločio, 2 m gylio grioviu, 9 m pločio dugnu (R dalyje griovys 15 m pločio viršuje, 3,5 m pločio dugne, 3,5 m gylio). Jos centre stovėjo keturkampis 17x7,5 m dydžio pastatas (vietomis išlikę iki 1 m aukščio akmeniniai pamatai), orientuotas Š–P kryptimi. Į R nuo įtvirtinimo yra iki 4 m pločio, 1 m gylio įdubimas, einantis ŠV–PR kryptimi – senojo kelio vieta.
Įtvirtinimai apaugę lapuočiais, tarp jų ir senomis liepomis. Per griovį įrengtas medinis tiltelis.
Aikštelės Š dalį 1957 m. tyrinėjo I. Radzevičienė (apie 30 m2) ir 2006 m. – Roma Songailaitė (70 m2). Nustatyta, kad aikštelė suformuota joje supilant iki 2,5 m storio žemių sluoksnį. Griovio šlaitai sutvirtinti iki 1,8 m storio plūkto molio su dolomitais sluoksniu, o dugne yra iki 30 cm storio dumblo sluoksnis. Pastato vietoje fiksuoti 2 statybos etapai, rasta geležinių durų vyrių, vinių, keramikos, koklių, langų stiklo.
Įtvirtintus medinius kryžiaus formos rūmus šioje vietoje 1591 m. pastatė Kristupas Radvila Perkūnas (1547–1603). Į rūmus per griovį vedė tiltas su atramomis griovio viduryje. Čia 1612 m. gimė Jonušas Radvila (1612–1655). 1658 m. rūmus sudegino švedų kariuomenė.
Įtvirtinimas datuojamas 1591–1658 m.
Įtvirtinimas žinomas nuo XX a. vidurio.
Pasiekiamas iš plento Biržai–Rokiškis (123) pasukus į kairę (Š) Piliakalnio gatve, pavažiavus 270 m ir vėl pasukus į kairę (ŠV) ir lauko keliuku pavažiavus 120 m (yra priekyje).
Lit.: Tarasenka P. Lietuvos piliakalniai. Vilnius, 1956, p. 91; LAA, p. 194; Songailaitė R. Papilio įtvirtinta dvarvietė, ATL 2006 metais. Vilnius, 2007, p. 223–225.
|
Pavadinimas
|
Papilys
|
|
Apskritis
|
Panevėžio apskr.
|
|
Rajonas
|
Biržų r.
|
|
Seniūnija
|
Papilio sen.
|
|
WGS
|
56.111222, 24.998583
|
|
LKS
|
6220151.926, 562111.699
|
|
Registro Nr.
|
A522P,AR129
|
|
MC
|
1917
|
|
Rūšis
|
Pavienis |
