Belvederis
Įtvirtinimas (2046) įrengtas Nemuno dešiniojo kranto aukštutinės terasos kyšulyje. Aikštelė trapecinė, pailga ŠV–PR kryptimi, 43,5 m ilgio, 48,5 m pločio ŠV dalyje bei 33,5 m – PR, apjuosta pylimu su bastionais V ir Š kampuose ir terasomis šlaituose. V bastionas 11 m ilgio, plotis ties kakleliu – irgi 11 m, Š atitinkamai 11 ir 14 m. Bastionus jungiantis ŠV pylimas 35 m ilgio, 1,5 m aukščio, 7 m pločio. Jo išorėje iškastas 1,2 m gylio, 7 m pločio griovys. PV pylimas 49 m ilgio, 1 m aukščio, 10 m pločio, ŠR pylimas 43,5 m ilgio, 3 m aukščio, 9,5 m pločio, PR – atitinkamai 35, 1 ir 14 m. 3 m žemiau ŠR pylimo yra iki 5 m pločio terasa, 2,5 m žemiau PR pylimo – 2 m pločio terasa, 3 m žemiau PV pylimo – iki 3 m pločio terasa. Šlaitai į Nemuno slėnį statūs, iki 30 m aukščio.
Įtvirtinimo pylimas ŠV ir PR dalyse nuskleistas, PV dalyje apardytas apkasų. Pats įtvirtinimas apaugęs lapuočiais medžiais, kurie kartais praretinami.
2017 m. įtvirtinimų ŠV ir PR dalis apie 0,6 ha plote, talkinant MINK, metalo detektoriais žvalgė Vismantas Muralis. Iš XVII–XVIII a. dirbinių rastas juostinis žiedas, muškietos kulka, 3 monetos (2 Lietuvos Jono Kazimiero ir 2 Rygos Gustavo II Adolfo šilingai). Daugumą radinių sudarė XIX–XX a. dirbiniai ir net paskiri XIII–XIV a. daiktai (apyrankės fragmentas, žiedas, žvangutis).
Belvederio įtvirtinimai yra susiję su švedų kariuomenės kėlimosi vietos per Nemuną apsauga, tik neaišku kokio laikotarpio. Minimas 1655 m. spalio pabaigoje iš Žemaitijos į Lenkiją žygiuojančios švedų kariuomenės pastatytas fortas, tačiau Veliuonoje, kur šiandien tokio nežinome (Dundulis B. Švedų feodalų įsiveržimai į Lietuvą XVII–XVIII a., Vilnius, 1977, p. 55, 60). Švedai tikrai kėlėsi ties Veliuona, net kiek į V nuo jos (Vasiliauskas E., Zabiela G. Lietuvos XVII–XIX a. pradžios ikonografijos ir kartografijos šaltiniai Švedijoje. Klaipėda, 2013, p. 94, pav. V), tačiau gynybinis fortas galėjo būti įrengtas ir ne prie pat perkėlos. Galbūt tai ne visiškai tiksliai įvardyta vietovė (tarp Veliuonos ir Belvederio – 6,7 km). Pro Seredžių (Belvederis yra 1,5 km nuo jo) švedų kariuomenė judėjo ir 1702 m. žiemos pabaigoje (Ten pat, p. 117).
Įtvirtinimas datuojamas XVII a.
Įtvirtinimas (alte Schanze) parodytas 1796–1802 m. Prūsijos žemėlapyje, žinomas nuo XIX a. pabaigos.
Pasiekiamas iš Kauno–Jurbarko plento (141), ties kelio atsišakojimu dešinėn (Š) į Belvederį (Dvaro gatvė) užlipus į statų Nemuno šlaitą ir paėjus į ŠV 100 m.
Lit.: Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильно, 1899, с. 135; LAA, p. 192 Nr. 2; Veliutė I. XVI–XVII a. fortifikacijos raidos atspindžiai Lietuvoje, Karo archyvas. Vilnius, 2002, t. XVII, p. 39–40; Muralis V. Belvederio gynybinis įtvirtinimas ir kapinynas, ATL 2017 metais. Vilnius, 2018, p. 537–539.
