Vainežeris

Įtvirtinimas (5295), vadintas Okopka (okop), įrengtas žemame Ančios ežero V kranto pusiasalyje. Netaisyklingo rombo formos R–V kryptimi 60x40 m dydžio aikštelė apjuosta iki 6 m aukščio, 20 pločio pylimu tiesiomis kraštinėmis, plokščiu iki 4 m pločio viršumi.
Jis tyrinėtas 2006–2007 m. (Elena Pranckėnaitė) – pylimo V dalyje ištirtas bendras 87 m2 plotas. 2006 m. tyrimų duomenimis, pylimas dalyje buvo 2 m aukščio, 16 m pločio, piltas ant buvusio žemės paviršiaus iš atvežtinio rudo molio su gargždo priemaiša, naudojant ir vietos pelkinį gruntą. Pylimo vidinė dalis apdėta skaldytais iki 30 cm skersmens akmenimis. Pylime rasta apžiestos keramikos, datuojamos II tūkst. pradžia. 2007 m. ištirta 12x1 m dydžio perkasa į išorę nuo 2006 m. tyrinėtos pylimo vietos, griovio nerasta.
Įtvirtinimas apaugęs smarkiai išretintais medžiais, V pusėje buvęs tarybiniu laikotarpiu buldozeriu prastumtas kelias į aikštelę, nuardęs pylimą, po tyrimų atstatytas. Įtvirtinimas Veisiejų regioninio parko pastangomis 2007 m. sutvarkytas ir pritaikytas lankymui (nutiesti takai, įrengti laiptai).
Įtvirtinimo įrengimo laikas ir paskirtis visiškai neaiškūs. Arčiausiai šios vietos švedai žygiavo 1655 m., tačiau įrenginėti stovyklą pelkėtame ežero krante karinės prasmės nėra. Gal tai dar viduramžių laikotarpiu (XIII a.) kovų su Ordinu metu jotvingių įrengtos slėptuvės vieta, ką liudytų rastos apžiestos keramikos šukės.
Įtvirtinimas datuojamas XVII a. (?).
Įtvirtinimas žinomas nuo 1901 m.
Pasiekiamas iš Veisiejų–Kapčiamiečio plento (2503) pasukus į kairę (R) link Vainežerio, 1,4 km pavažiavus asfaltuotu keliu, Vainežerio kaime pasukus į kairę (Š), už 600 m vėl pasukus į kairę (ŠV) link sodybos, pavažiavus 300 m. Nuo sodybos eiti takeliu į Š 220 m (parengtas lankymui, prie jo galima prieiti ir ilgesniu taku nuo Justinavo dvaro sodybos).
Lit.: Sieroszewski W. Kurhany, stare smietniska oraz cmentarze w widłach Niemna i Hańczy, Światowit. Warszawa, 1901, t. 3, s. 163; Stabingis A. Suvalkijos senovė, Lietuva, 1925 07 03, nr. 145 (1941), p. 2; Tarasenka P. Lietuvos archeologijos medžiaga. Kaunas, 1928, p. 146; Tarasenka P. Lietuvos piliakalniai. Vilnius, 1956, p. 92; Kamiński A. Materiały do bibliografiii archeologicznej Jaćwieży od I do XIII w., Materiały starożytne. Warszawa, 1956, t. I, s. 223; LAA, p. 195, Nr. 22; Tarasenka P. Užnemunės krašto piliakalniai. Vilnius, 1997, p. 90–91; Veliutė I. XVI–XVII a. fortifikacijos raidos atspindžiai Lietuvoje, Karo archyvas. Vilnius, 2002, t. XVII, p. 41–42; Pranckėnaitė E. Vainežerio senovės gynybiniai įtvirtinimai, ATL 2006 metais. Vilnius, 2007, p. 193–194.